Visų paskirai nesugaudysi, nesužymėsi ir nesumatuosi. Bet galima pasižiūrėti pagal radioktyvų anglies izotopą – C14 (anas turi 6 protonus ir 8 neutronus, kai ne tokia maištinga eilinė anglis turi 6 protonus ir 6 neutronus).
Tai va, šitas C14, dėl savo vidinių branduolinių konfliktų turi skilimo pusperiodį 5730 metų. Nu plius minus keliasdešimt. Tai reiškia, kad jeigu pasisemsite 100 tokių angliukų, tai po tiek metų bus jų likę tik 50. Kita pusė pataps azotu prie progos dar paspinduliavusi beta dalelių (eksperimento saugumo vardant siūlau apsivynioti aliuminio folija, ji beta daleles neblogai sulaiko, kaip išgyventi 6000 metų dar nežinau).
C14 nėra dažnas elementas – maždaug vienas iš trilijono atmosferoje besitrinančių anglies atomų yra tas C14 izotopas. Bet, haha, mes, kaip sako fantastai, esame anglies gyvybės forma, tai neišvengiamai vieną kitą tokį C14 pasigauname per gyvenimą. Kadangi sunku apibrėžti nuo kada ląstelė skaitosi nauja, nes jos nuolat save lopo, tai galima susitarti, kad ląstelė yra nauja tada, kai turi naujai susintetintą DNR.
DNR molekulėje yra anglies ir ten patekusių C14 kiekis tarp visų žmonių yra gana panašus – toks, kokį galima gauti su maistu (iš atmosferos pirmieji jį pasiima augalai, o tada tiesiog eina valgymo grandine).
O bet tačiau tarp 1955 ir 1965 žmonija apturėjo laikotarpį kai prisprogdino atominių bombų ir atmosferoje padaugėjo to C14. Nežymiai, bet padaugėjo. Ir visos po to naujai užgimusios ląstelės savo DNR turi daugiau to C14.
Jeigu žmogaus kūne ląstelės nuolat atsinaujintų pilnai, tai, tarkime po 7 metų tiriant asmenis, kurie gyvi buvo iki šitų bombų, C14 juose būtų tiek pat, kiek ir gimusiuose po sprogimų. Visgi, tiriant asmenų gimusių iki šio laikotarpio smegenis šiomis dienomis, C14 randamas tokiais kiekiais, kokio būtų galima tikėtis ikibombinės atmosferos gyventojų tarpe. Galima daryti išvadas, jog neuronų DNR nuo ankstyvos vaikystės per gyvenimą nebėra naujai sintetinama (tyrėjai sako, kad visgi koks 1% atsinaujina).
Tai atsakymas – bent jau smegenyse per 7 metus ląstelės nepasikeičia, o kaip nors stebuklingai visi atomai irgi neatsinaujina. Čia galbūt pasakysite „ėėėė, o tai kai ląstelės pasidalina ar nesigauna 2 naujos ląstelės?!“. Taip, žiūrint iš šono rodosi, kad daug ląstelių dalinsi į dvi ir lyg tais gaunasi dvi naujos ląstelės. Bet jų viduje visuomet viena ląstelė būti motininė, o kita dukterinė ir jos nėra identiškos. Jeigu ląstelės daugintųsi tik skildamos į dvi niekaip nesigautų tokia ląstelių įvairovė, kurią turime savo kūne. Net mūsų pirmoji ląstelė, zigota, kai pasidalina į dvi, jos jau būna skirtingos, net jei jas atskyrus ir gerom sąlygom abi galima būtų užauginti į du atskirus, genetiškai identiškus, organizmus. Tai nebent skaitytumėme, kad pagimdžius vaiką moteris tampa nauju žmogumi. Gal ir tampa, filosofinis reikalas 
Šaltiniai:
apie C14 smegenyse – http://www.pnas.org/content/103/33/12564.full
apie pirmą zigotos pasidalijimą – http://www.nature.com/nature/journal/v543/n7647/full/nature21703.html
Parašykite komentarą