Kartais žmonės manęs klausia ar galiu parekomenduoti ką nors paskaityti apie mediciną. Tai va – turiu. Šitą knygą.
Šiaip neurologija medicinoje yra toks visiškas moksliukų reikalas. Sakysite, kad todėl, kad smegenys labai sudėtingos ir ypatingos? Nežinau ar tikrai todėl, bet tikrai galiu pasakyti, kad neurologai nesicackina ir nemala šūdo į grūdus. Jie nepritempinėja, nefantazuoja ir neišradinėja dviračių – viskas yra aišku ir tikslu, o jeigu neaišku ir netikslu, tai reikia aiškintis ir tikslintis. Taip taip, jie gali pacientui pasakyti ką nors mediciniškai abstraktaus iš serijos „palauksim ir pamatysim“, bet tai pūkuotas melas iš meilės ir nė akimirką netikėkite, kad jūsų neurologas nelaiko situacijos už kiaušų. Antraip anoks jis neurologas. Abstrakčiai apie smegenis kalbėti ir su jomis žongliruoti gali visi kiti gydytojai ir, jei nebūtų tų, kurie sakytų „ar suprantate į ką lendate???“ tai jau reikštų labai dramatiškas pasekmes. Palyginimui norint tapti psichiatru, tai kaip tik reikia kūrybinio džiaugsmo ir drąsos, galbūt todėl, kad smegenyse sėdintis protas yra stipresnis už pačias smegenis.
Apie tai šita knyga iš esmės ir yra – tai bandymas pažiūrėti į protą per neurologijos prizmę. Vietomis važiuoja taip žemyn, kad kartais keista kodėl nepasiekia dramblių. Bet tuo ir yra žavu – žmogiškumo sudaiktinimas įmanomas tik arba kraštutinai baisiais arba kraštutinai gerais tikslais. Ir šioje knygoje autorius mato tik tuos geruosius tikslus – pvz.: transhumanistinį rytojų arba amžiną gyvenimą be kančios.
Be nuolat įsiterpiančių semi filosofinių biologinių pamąstymų knygoje taip pat yra aprašyta labai įdomių smegenotyros ir smegenokrapštos įtakų socialiniam reiškiniam ir medicinai apskritai. Taip pat yra įdomių eksperimentų, apie kurius nesunku papildomai pasigūglinti, jei pvz norite pasižiūrėti kaip kažkas pririšo katę prie aparato, kuriame ji galėjo bėgti tik viena kryptimi ir matyti juodai baltas juosteles. For science!
. Viskas parašyta labai paprasta kalba – visi sudėtingi terminai arba paaiškinti, arba surprantami iš konteksto, suskirstyta į skyrelius po porą puslapių.
Knyga taip pat labai maloniai išleista – man jos viršelis primena brangias moleskine užrašines. Kažkaip ją vartant rankose man atrodo, kad ji galėtų būti labai gera dovana kokiam moksleiviui, kuris nori ateityje stoti į mediciną ar tiesiog labai labai domisi savo malonumui. Net, jei neras nieko įdomaus, tai vėliau galės lįsti prie Jūsų aiškinti kur ten tiesa, kur ne, sąmonė ar nesąmonė ir kodėl parašyta
Ir, kaip šitoje knygoje irgi aprašyta, didžiausias džiaugsmas mūsų smegenims – tai bendravimas su kitomis smegenimis.
⚡
Parašykite komentarą